| |
Vaikystė - ypatingas ir savitas pasaulis, laikotarpis, kai dedami dvasinės sveikatos pamatai, formuojasi asmenybės pagrindai.
Vaikų dienos kūrybinė stovykla, 2009
Dvi savaites darbo dienomis (nuo 10.00 iki 15.00 val.) Meno terapijos studijos patalpose vyko dienos stovykla.
Kūrybinės vasaros stovyklos 2009 m. įspūdžiai: (Peržiūrėti čia)
Vaikų dienos kūrybinė stovykla, 2008
Tikras poilsis – tai alternatyvi įprastinei veikla.
Tėvai, atvedę vaikus į kūrybinę stovyklą, pirmiausia akcentavo vaikų
užimtumą, t.y. džiaugėsi, kad vaikai turi galimybę būti ne kieme ar
gatvėje, o prasmingai leidžia atostogų dienas, kol tėvai dirba. Taip
buvo iš pradžių. Pasibaigus stovyklai, tėvai pastebėjo ir kitus
stovyklos privalumus: kaip nuolat prie kompiuterio „prilipusį” vaiką
teigiamai paveikė bendravimas su bendraamžiais, kaip atsiskleidė
kūrybiniai sugebėjimai (piešti, lipdyti, vaidinti) ar buvo su kaupu
patenkintas poreikis žaisti, sportuoti.
Kūrybinės stovyklos programa, kurioje buvo taikomi ir kai kurie meno
terapijos principai, kaip tik ir sudarė sąlygas suvokti ir
patenkinti įvairiapusius vaikų poreikius. Programos esmę sudarė
kūrybiniai dailės bei dramos užsiėmimai (vaikai piešė, tapė,
lipdė iš molio, konstravo, lankstė origamius, tapė ant stiklo,
akmenukų, darė dėliones, koliažus, mozaikas, vaidino, patys darė
dekoracijas, plakatus ir kt.). Kartu vaikai buvo skatinami
pažinti gamtą ir kultūrinę aplinką (gamtos reiškinių stebėjimas, jų
piešimas, pažintinės ekskursijos po istorinį Vilnių), stiprinti
sveikatą (užsiėmimai baseine), judėti (sportiniai žaidimai), ugdyti
kalbos bei rašybos įgūdžius (sukurtų darbų aptarimas, pasidalinimas
įspūdžiais, pasakų, poetinių miniatiūrų rašymas ir kt.), kuo daugiau
bendradarbiauti (grupiniai darbai, aptarimas grupėje ir pan.).
Stovykloje buvo sudarytos sąlygos vaikui pabūti vienam ir įsisąmoninti
bei priimti savo „Aš” (dėmesys kiekvienam atskirai ir jo
individualumui), o kartu ir bendrauti tarpusavyje, konstruktyviai
spręsti iškilusias bendravimo problemas.
Stovykloje dalyvavo 8-12 metų vaikai. Kaip tik tuo metu vaikai
išgyvena savotišką brandos etapą: prie pabaigos artėja jų
vaikiškų piešinių etapas, kai jie nesukdavo sau galvos dėl to, kaip jie
piešia. Ištinka „vaizdavimo krizė”, vaikai jau kritiškai pradeda
vertinti savo piešinius („neatitinka tikrovės” , „negražu” ir pan.),
trokšta „išmokti piešti”, o kartais ir praranda norą kurti. Šią krizę
gali padidinti tai, kad suaugusieji kritiškai vertina jų
sugebėjimus, taip pat gatavų piešinių spalvinimas, žaidimai
kompiuteriu, nesaikingas TV žiūrėjimas ar pan. Kad vaikas neprarastų
ryšio su savo kūrybiškumu, labai svarbu palaikyti ir išsaugoti jo
meninės saviraiškos poreikį. Į tai ir buvo orientuota Meno terapijos
studijos organizuota vaikų dienos kūrybinė stovykla. Kaip visa vyko ir
kokie rezultatai, byloja vaikų veiklos bei kūrybos nuotraukos, pačių
vaikų pasisakymai apie stovyklą, tėvų atsiliepimai.
2008-06-25 Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai" rubrika „Mamos dienoraštis" apie kūrybinę vasaros stovyklą: (Atsisiųsti čia)
Kūrybinės vasaros stovyklos 2008 m. įspūdžiai: (Peržiūrėti čia)
Dailė
kaip terapinio pobūdžio veikla palengvina vaiko prisitaikymą naujoje
aplinkoje, padeda šalinti kalbos, elgesio, emocijų sutrikimus. Kaupiant
dailės raiškos ir kūrybos, regimos aplinkos pajautimo ir pažinimo
patirtį lavėja estetinė nuovoka ir brandinama visa esybė.Dailė
kaip terapinio pobūdžio veikla palengvina vaiko prisitaikymą naujoje
aplinkoje, padeda šalinti kalbos, elgesio, emocijų sutrikimus. Kaupiant
dailės raiškos ir kūrybos, regimos aplinkos pajautimo ir pažinimo
patirtį lavėja estetinė nuovoka ir brandinama visa esybė.
Dailė
yra ta vaikų gyvenimo sritis, kur kiekvienas gali atrasti tik jam
vienam tuo metu itin svarbų savęs išreiškimo būdą be žodžių. Jam
prieinamos įvairios grafinės, tapybinės, lipdymo ar konstravimo
priemonės bei medžiagos, darbui pritaikyta vieta. Čia vaikas kuria
dažniausiai tik jam vienam suprantamus ir labai svarbius dalykus.
Vaikai dirba po vieną, grupelėmis ar visa grupe. Jie savitu būdu –
linijomis, spalvomis ar formomis ne tik išreiškia save, mažina emocinę
įtampą, bet ir derina rankos, akies ir kitų kūno dalių judesius, lavina
vaizduotę, kūrybos gebėjimus, mokosi spręsti problemas, jautriai
reaguoja į savo ir kitų darbus, mokosi bendrauti vaizdų kalba, įgyja
pasitikėjimo savo jėgomis ir savarankiškumo.
Dailės
raiška gali būti priemonė plėtojant kognityvinius, socialinius,
motorinius, emocinius gebėjimus; dailės raiška gali sudaryti sąlygas
stiprinti vaiko psichinę sveikatą bei adaptaciją jo fizinį ir dvasinį
potencialą, motyvaciją bendravimui, patenkinti saviraiškos poreikį.
Užsiėmimų tikslai:
- Užtikrinti harmoningą perėjimą nuo ugdymosi šeimoje arba šeimoje ir
darželyje prie sistemingo ugdymosi mokykloje;
- Sudaryti
sąlygas sėkmingam ugdymuisi mokykloje ir, laiduojant vaiko asmenybės
skleidimąsi dailės raiškos bei bendravimo pagalba, ugdyti savo
gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką.
- Sudaryti sąlygas pažinti save, ugdytis savikontrolės įgūdžius bei gebėjimą prisitaikyti ir gerbti kitą.
- Koreguoti vaiko emocijas ir elgesį, stiprinti jo psichinę ir fizinę sveikatą.
Ugdoma meninė kompetencija:
- Suvokimas ir pažinimas
- Saviraiška
- Kūryba
Ikimokyklinio amžiaus grupės
Dailė – prigimtinė
vaiko kūrybinė pažintinė raiška. Tai rodo, kad dailės raiška atsiradusi
iš judesių, vėliau pereinanti į judesių lytėjimo ir regėjimo plastišką
derinį. Vaikų nuo 1,5 iki 4 metų rankos koordinacija bei motorikos
lavėjimas yra keverzonių pradžia. Rankos palikti pėdsakai ir žymės
skatina vaiką plėsti judesių įvairovę, ir taip tobulėja keverzojimas.
Iki trejų metų
vaikai dažnai piešia dviem rankomis, nes dar nėra susiformavusi smegenų
pusrutulio dominantė ir yra pastebėta, kad nedrąsių vaikų santykis su
dailės reikmenimis ir priemonėmis yra taip pat nedrąsus. Keverzonių
įvardijimas žodžiu duoda pagrindą sąmoningam vaizdinės atminties
susiformavimui. Dažnai vaiko intelektas yra vertinamas pagal jo
nupiešto žmogaus detalių gausą. Vaikai dažniausiai mėgsta piešti tai ,
kas yra jiems svarbu – žmones, namus, gyvūnus, medžius; kažką, ką jie
žino apie daiktą, tačiau ne viską; tai, ką jie įsivaizduoja, kaip mato
daiktą, savo idėjas spalvina emocionaliai, ir piešia tai, ką jie
atsiminė šiuo momentu.
2-4 metų vaikas
savo suvokimą apie realų pasaulį perteikia simboliškai, t.y. vaikas
sugeba apibendrinti jį dominančią informaciją ir išskirti jos esminius
bruožus. Vaikas, keverzojantis ilgiau nei vidutiniškai (iki 4 metų),
atėjus laikui eiti į mokyklą, nebus biologiškai pasirengęs ją lankyti,
nes jam bus sunku išmokti skaityti. Ikimokyklinio amžiaus vaikui
žaidimas – tai ypatinga vaiko veikla. Taip ir piešdamas, vaikas
išgyvena savo įsivaizduojamą žaidimą. Žaisdamas jis realizuoja
svarbiausius savo poreikius – pažintinius, praktinio veikimo,
bendravimo, judėjimo – atskleidžia visas savo galimybes ir gebėjimus.
Žaidimo metu vaikas jaučia malonumą ir pasitenkinimą, išgyvendamas
pozityvias emocijas, manipuliuoja žaislais ir daiktais, medžiagomis,
nebijo juos bandyti. Piešiant sukuriama jauki, saviraišką ir kūrybą
skatinanti aplinka, kuri žadina vaikų pasitikėjimą savo jėgomis, drąsą,
jautrumą.
Į mokyklą
vaikai ateina pasirengę skirtingai. Vis daugėja atvejų, kai pirmosiose
pradinės mokyklos klasėse vaikai sunkiai adaptuojasi, negreit
susidraugauja su mokytoju ir klasės draugais. Kai kuriems vaikams
nelengva perprasti naujus reikalavimus, prisitaikyti prie naujo dienos
ritmo, ramiai išsėdėti pamokos metu, susikaupti atliekant užduotis,
todėl ugdymo procese svarbi įvairiapusė veikla, skatinti moksleivio
psichinę, emocinę ir fizinę brandą, stiprinanti jo sveikatą.
Mūsų tikslai yra
skatinti vaikų meninę saviraišką bei ugdyti emocinį raštingumą;
efektyviau panaudoti dailės raiškos galimybes ruošiant vaikus mokyklai;
praturtinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ir ugdymosi daile
metodus dailės saviraiškos technikomis.
Dailė – tai aktyvaus vaiko mokymosi dalis ir neatsiejama nuo mokymo. Įgytas žinias pritaiko mokykloje ir lengviau adaptuojasi.
- Dailė
atlieka didaktines funkcijas: formuoja įvairius įgūdžius, ugdo
saviraišką, stimuliuoja kūrybines galias, lavina erdvinį mastymą. Tai
padeda palengvinti ir sužadinti teigiamą vaiko poreikį mokymuisi.
- Išplečia
vaikų sąmonės lauką, jų vidines galias, sugebėjimą ir atsakomybę. Ugdo
psichinę emocinę brandą mokyklai, sudaro sąlygas atsiskleisti vaiko
vidinei prigimčiai (būti kūrėju), pakeisti sąmonės lygį, ir sukurti
naujų vertybių sistemą, atsirasti naujiems sugebėjimams.
- Įgytas žinias, įgūdžius pritaiko mokykloje, tai padeda lengviau adaptuotis mokymosi veikloje.
Jeigu
suaugusių pareiga yra dirbti, tai vaikų svarbiausia veikla yra žaisti.
Žaidimų tikslas yra sužinoti apie pasaulį ir įgyti patirties. Vaikas
tyrinėja daiktus juos liesdamas, ragaudamas, mesdamas, ardydamas.
Žaidimas – veikla, vedanti vaiką į naujus atradimus, judėjimą pirmyn.
Dailė suteikia vaikui žaidimo erdvę su galimybėmis savo žaidimų pasaulį
išreikšti įvairiais būdais: linija, dėme, spalva, forma, polėkiu. Mūsų
tikslas yra padėti Jums kartu tai išgyventi.
Tėvams
vaikų dailė turi būti svarbi kaip meno simbolių - vaizdų kalba, kurią
analizuojant galima geriau pažinti mažylio raidos sėkmę ir problemas,
bei jas koreguoti.
|
 |